brinkčioti

brìnkčioti, -ioja, -iojo 1. intr. daužyti: Brìnkčioti į kuprą J. 2. intr. trinkčioti: Brìnkčio[ja] adatos buožė [mezgamos mašinos], pakol adata nauja, pakol jos ta buožė apsidaužo Jrb. | prk.: Sparnai šarančių keturi brinkčio[ja] S.Dauk. 3. intr. puldinėti: Žiūrėkit jūs to vaiko, tik brìnkčioja ir brìnkčioja – spranduką nusikrės Rdm. 4. tr. D103 daužyti: Nebrinkčiok durų! Ds. \ brinkčioti; išbrinkčioti